Istorija

Mano šeimoje mediko profesija nesvetima jau daugiau nei 60 metų. Senelis (mamos tėtis) dirbo med. felčeriu, karo metu jam teko dirbti fronte. Močiutė (mamos mama) – dantų gydytoja, dirbo atšiauriomis pokario sąlygomis, kuomet apie šiltą, saugią darbo vietą net ir pasvajoti nebuvo galima. Pacientus tekdavo gydyti per karą sušaudytose ligoninėse, per kiaurus langus pučiant vėjui. Sunku suvokti, kad tuo metu daugybė pacientų sirgo atvira tuberkuliozės forma ir kitomis užkrečiamomis ligomis, turėjo parazitų, todėl gydytojas negalėjo jaustis saugus dėl savo sveikatos. Jokių apsaugos priemonių tuo metu nebuvo (nei pirštinių, nei kaukių, nei reikiamų dezinfektantų). Nepaisant to, savo darbui atsidavusi močiutė ir kiti to meto dantų gydytojai, nuoširdžiai dirbo. Galbūt jos pasakojimai, jos vertybės ir vaikystėje matytas atsidavimas savo profesijai, pastūmėjo ir mano mamą, o vėliau ir mane sekti jų pėdomis. Mano mama dantų gydytoja dirba jau daugiau nei 35 metus, todėl kas dieną gėriuosi jos meile savo darbui bei mokausi iš, per tiek metų, sukauptos patirties. Šiuo metu kartu dirbame ir teikiame odontologines paslaugas jau daugiau nei prieš 15 metų tėvų įkurtoje ir puoselėjamoje klinikoje – „Processus”.